Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat užsieniečiams už ypatingus nuopelnus Šilutės savivaldybei, Šilutės miestui, kitoms rajono gyvenamosioms vietovėms.
1991 m. Garbės piliečio vardas suteiktas Jurgiui Plonaičiui.
Jurgis Plonaitis (1902-09-19 Žiaukose, Šilutės r. - 1998-04-06 Šilutėje) - Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, Klaipėdos miesto seimelio deputatas. Lankė Kitų liaudies mokyklą, vėliau – iki 1918 pabaigos vokiečių gimnaziją Klaipėdoje. 1919 dalyvavo Kintuose steigiant jaunimo draugiją “Rūta”. 1920 pradėjo dirbti Lietuvos banko Klaipėdos skyriuje. Nuo 1920 dainavo Klaipėdos giedotojų draugijoje “Aida, 1920-30 Šilutės giedotojų draugijoje “Daina”. Vienas pirmųjų prieškarinės Lietuvos buriuotojų. Už nuopelnus kraštui ir lietuvybei buvo apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino medaliu ir Vytauto Didžiojo ordinu.
1999 m. Garbės piliečio vardas suteiktas Jonui Jonaičiui.
Jonas Jonaitis (tikroji pavardė - Šidlauskas) (g. 1918-11-17 Puknioniuose, dab. Pakruojo r.) - ekonomistas, teisininkas, kraštotyrininkas. 1938 baigė Linkuvos valstybinę gimnaziją, 1944 – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1944 traukėsi į Vakarus, bet buvo suimtas pabėgo ir 1944-45 žiemą slapstėsi. Išgalvota pavarde dirbo Žemės ūkio banko Pagėgių ir Šilutės skyriuose, vėliau – Šilutės melioracijos statybos valdybos, Šilutės kilnojamosios mechanizuotos kolonos Nr. 3 vyr. buhalteriu. Dar būdamas gimnazistu ėmė domėtis Klaipėdos krašto ir Klaipėdos uosto istorija. Parašė virš 40 kraštotyros straipsnių Lietuvos tema, atsiminimus apie profesorių Mykolą Romerį, Klaipėdos rašto visuomenės veikėją Joną Kybrancą. Išvertė iš vokiečių kalbos J.Zembrickio ir A.Bitenso 1920 veikalą “Geschichte des Kreises Heydekrug” (“Šilutės apskrities istorija”).
2011 m. Garbės piliečio vardas suteiktas Vytautui Vaicekauskui.
Dauguma šilutiškių puikiai pažįsta ilgametį, didžiai gerbiamą rajono gydytoją, buvusį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo pirmininką, buvusį Savivaldybės tarybos narį Vytautą Vaicekauską. Vytautas teisėtai yra laikomas nepakeičiamu Šilutės rajono fotografijų metraštininku. Šiai meno ir istorijos šakai jis paskyrė didesnę savo gyvenimo dalį. Jo juostose užfiksuota daugybė svarbių šalies ir rajono akimirkų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikla, kelionės į Vilnių ginti Seimo, "Baltijos kelias" ir kitos reikšmingos akimirkos. Dirbdamas gydytoju įamžino savo kolegų ir įstaigos jubiliejus, konferencijas, 17 internų laidų, respublikines ir visų SSRS terapeutų konferencijas Leningrade ir Taškente.
Vytautas Vaicekauskas savo foto juostose yra įamžinęs ir rajono politinį gyvenimą. Medžiaga apie rajono tarybos veiklą 1990-1995 m. yra perduota Šilutės rajono savivaldybei.
Savo fotografijose jis įamžino sausio 13 d. aukų laidotuves Vilniuje, Lietuvos Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 1988 m. darbą, rajono sąjūdžio veiklą, Macikų lagerio ir kapinių istorinius minėjimus, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą. 2284 vnt. paruoštų eksponuoti nuotraukų yra perdavęs Šilutės muziejui.
Vytautas Vaicekauskas ir šiuo metu stengiasi savo fotografijomis perteikti gyvą ir įvairiapusį rajono gyvenimą.
Už nuopelnus Vytautui Vaicekauskui yra suteiktas Lietuvos politinių kalinių sąjungos visų trijų laipsnių žymenys "Už nuopelnus Lietuvai", Lietuvos gydytojų sąjungos garbės nario vardas (1989 m.), apdovanotos Lietuvos sąjūdžio 20-mečio proga Lietuvos Respublikos Seimo, Šilutės rajono savivaldybės ir padėkos raštais.
1948 m. baigė medicinos studijas ir gavo diplomą. Pradėjo dirbti Kelmės rajone. Bet neilgai jis darbavosi tėviškėje – 1949-ųjų kovo 25-ąją buvo ištremtas į Sibirą.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo teikimu rajono taryba kovo 31 d. posėdyje suteikė Vytautui Vaicekauskui Šilutės miesto Garbės piliečio vardą.
