Šilutės herbas
Šilutės miestas pirmąjį herbą gavo apie 1941 m. Iš kairės nuskelto skydo priekiniame lauke buvo pavaizduoti trys ąžuolo lapai, o galiniame – briedžio ar elnio ragas. Po Antrojo pasaulinio karo šis herbas buvo užmirštas. Todėl Heraldikos komisija 1968 m. Šilutei patvirtino naują herbą. Pagrindinis herbo simbolis – baltas burlaivis su Pamario krašto senųjų žvejų naudota vėtrunge, laivelio apačioje – senoviškas pašto trimitas. Simboliai komponuojami žalioje ir juodoje skydo pusėje. Herbo motyvai, spalvos simbolizuoja Kuršių marias, žvejybą, Šilutę, kaip senąjį uostą, žinomą istorinį pašto kelią, žaliąsias šių apylinkių lankas. Iš naujo Šilutės miesto herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 1995 m. spalio 5 d. Pastarasis Šilutės herbas: herbinis skydas perskeltas į žalią ir juodą laukus. Juose vaizduojamos dvi sidabrinės burės su tokios pat spalvos Kuršių marių žvejų stilizuota vėtrunge viršuje ir pašto ragu apačioje.
Šilutės rajono savivaldybės herbų naudojimo taisyklės
Šilutės rajono savivaldybės vėliava
Reprezentacinė herbinė vėliava yra Šilutės miesto vėliavos etalonas, patvirtintas 1995 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos heraldikos komisijos. Ji taip pat yra Šilutės rajono savivaldybės vėliava.Šilutės rajono savivaldybės vėliava yra baltos spalvos, iš 3 pusių kantuota žaliais baltais juodais kvadratėliais. Vėliavos centre iš abiejų pusių yra Šilutės rajono savivaldybės herbas. Vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Vėliavos kutai balti. Abi vėliavos pusės yra vienodos. Vėliavos antgalis – auksinės spalvos iš trijų dalių trikampis. Prie antgalio pririštos suktos žaliai baltos juostelės, kurių ilgis atitinka vėliavos plotį.Autorius – dailininkas Romas Tarvydas.
Šilutės krašto ženklas
Šilutės krašto ženkle pavaizduota žuvis, kuri primena Šilutės miesto istoriją, nes nuo seno Šilutė garsėjo žuvų turgumis, į kuriuos suvažiuodavo ne tik žvejai, bet ir žemdirbiai, amatininkai, pirkliai iš gretimų apylinkių, Žemaitijos, Kuršių nerijos, Rusnės ir kitų vietovių. Simbolinės žuvies pelekai ant nugaros vaizduoja keturis kaimų namelius: Šilokarčemos, Verdainės, Žibų ir Cintjoniškių, iš kurių 1511 m. buvo suformuotas dabartinis Šilutės miestas. Minimalus ženklo dydis - 18 mm. Ženklas tradiciškai yra juodų nekeičiamų kontūrų, o žuvies pelekai ir žvynai gali būti įvairiaspalviai. Ženklas skirtas skleisti informaciją apie Šilutės kraštą.
Ženklo naudojimas
Reklamos medžiagose: spausdintose Šilutės rajono savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių, nevyriausybinių visuomeninių organizacijų, privačių bendrovių ar bendruomenės narių medžiagose (plakatuose, lauko reklamose, brošiūrose, žurnaluose, kataloguose, skrajutėse, lankstinukuose, laikraščiuose ir kt.), Šilutės miesto ir seniūnijų atributikoje (vėliavose, atvirukuose, suvenyruose, lipdukuose, balionuose ir kt.), vaizdo filmuose, parodų stenduose, švenčių tentuose, renginiuose ir pan., reklamose ant autobusų, automobilių;Reprezentacinėse medžiagose: „PowerPoint” pristatymuose, interneto svetainėje, dokumentų aplankuose, maišeliuose ir kt.;Informacinėse medžiagose: žemėlapiuose, susisiekimo schemose, faksuose, laiškuose, skirtuose rinkodaros veiksmams (kvietimuose į renginius, miesto, miestelių, kaimų bendruomenių šventėse, kvietimuose ir laiškuose potencialiems rėmėjams, užsienio partneriams). Šiuo atveju būtina nurodyti rašto autorių ir jo priklausymą Šilutės rajono savivaldybei.
Ženklo ir herbo naudojimas kartu
Tam tikrais atvejais galima naudoti Šilutės rajono savivaldybės herbą ir Krašto ženklą kartu, pvz.: platinant pranešimus spaudai, kai įvardijama siunčianti institucija (Savivaldybės institucija arba jos skyrius), bet informacija yra rinkodaros komunikacijos dalis (pvz.: informacija gyventojams apie Savivaldybės šventę, akcijas ir pan.).
Šilutės miesto jubiliejinis ženklas
Šilutės 500 metų jubiliejinio ženklo pagrindas yra Šilutės krašto ženklas, kuriame pavaizduota žuvis primena Šilutės miesto istoriją, nes nuo seno Šilutė garsėjo žuvų turgumis, į kuriuos suvažiuodavo ne tik žvejai, bet ir žemdirbiai, amatininkai, pirkliai iš gretimų apylinkių, Žemaitijos, Kuršių nerijos, Rusnės ir kitų vietovių. Simbolinės žuvies pelekai ant nugaros vaizduoja keturis kaimų namelius: Šilokarčemos, Verdainės, Žibų ir Cintjoniškių. Iš jų 1511 m. buvo suformuotas dabartinis Šilutės miestas. Žuvies kairio šono apačioje yra užrašas „Šilutė”, o dešiniame šone - „500”. Žuvies kontūro apačioje įrašyti metai „1511-2011”. Minimalus ženklo ilgis su rekvizitais - 45,5 mm, plotis - 14,5 mm.
Ženklo naudojimas
Jubiliejinis ženklas gali būti naudojamas Šilutės miesto 500 metų jubiliejui skirtuose renginiuose, informaciniuose stenduose, lauko reklamose, tentuose, leidiniuose, plakatuose, žiniasklaidoje, interneto erdvėje, gaminant suvenyrus ir ant oficialių 2011 m. Šilutės rajono savivaldybės institucijų blankų (dešiniame šone, apačioje virš kolontitulo).Nespalvoto ženklo variantas naudojamas spaudoje, reklamoje, blankuose, fakso dokumentuose. Spalvotas ženklo variantas gali būti naudojamas renginiuose, leidiniuose, plakatuose, žiniasklaidoje, interneto erdvėje, gaminant suvenyrus.
Jubiliejinį ženklą gali naudoti Šilutės rajono savivaldybės institucijos, įstaigos, įmonės, nevyriausybinės visuomeninės organizacijos, privačios bendrovės ar bendruomenės nariai.
